Istorija

Kaip taisyklė bachata atsiradimas siejamas su įtempta socialine padėtimi, kuri susidarė Dominikos Respublikoje 6-tojo XX amžiaus dešimtmečio pradžioje, nuvertus diktatorių Rafaelį Leonidą Truchiljo Moliną (Rafael Leónidas Trujillo Molina). Tačiau atskiri tyrinėtojai tvirtina, kad egzistuoja šaltiniai, minintys bachata ir anksčiau - 1922 ir 1927 metais.
Anuo metu bačata arba kumbančata (isp. bachata, cumbanchata) vadino triukšmingus varguomenės vakarėlius. Šie neturtingųjų susiėjimai buvo rengiami kur pakliuvo - vidiniuose namų kiemeliuose arba medžių pavėsyje tiesiog gatvėse. Tokių sueigų-bačatų muzika buvo laikoma vulgaria žemutinių sluoksnių išdava, vargingųjų kvartalų dainomis, pasakojančiomis apie varguolių problemas, nelaimingą meilę ir kitas gyvenimo negandas. Būtent dėl to bachata vadina música de amargue - skausmo (vargo) muzika.

Muzikiniu požiūriu bachata yra bolero ir dominikiečių son mišinys. Reikia pastebėti, kad charakteringa bachata savybė yra tai, kad čia nėra clave ritmo, kas patvirtina jos originalią dominikietišką kilmę. Nežiūrint į tai, bachata raidai didelę įtaką padarė tokie kompozitoriai ir atlikėjai kaip trio Los Panchos, trio Matamoros ir Julio Jaramillo.

Ilgą laiką Dominikos Respublikoje egzistavo nerašytas bachata, kaip "žemo žanro" draudimas: šio stiliaus muzika nebuvo grojama diskotekose ir nebuvo transliuojama per radiją (išimtis buvo radijo stotis Radio Guarachita, įrašai nebuvo pardavinėjami muzikos įrašų parduotuvėse.

Luis Díaz

Persilaužimu bachata istorijoje tapo aštuntas XX amžiaus dešimtmetis. Iki tol bachata grodavo tik vadinamosios "alternatyviosios muzikos" atlikėjai, kurie dainavo šias liūdnas dainas kaip savotišką emocinės iškrovos priemonę naktinėse vakaronėse.  Laikui bėgant muzikantai suprato, kad bachata puikiai tinka tokiu jausmų, kaip nostalgija, melancholija ir ilgesys perteikimui ir ėmė plačiau naudoti šią jos ekspresyviąją pusę.

Šiuolaikinės bachata pionieriumi teisėtai galima vadinti Luis Díaz. Jo dėmesį bachata patraukė 1970 metais, kai jis studijavo dominikiečių folklorą. Kartu su grupe Convite Luis Díaz ėmė įrašinėti įvairios formos ir turinio šio stiliaus dainas, tačiau bachata, kaip svarbios dominikiečių kultūros dalies, reikšmę įvertino tik 1984 metais. 1985 Luis Díaz metais įrašė albumą, kurį pavadino "Luis Díaz amargado", o 1987 metais prodiusavo Sonia Silvestre albumą "Corazón de Villonera", kuris tapo naujo stiliaus, gavusio neobachata arba techno-amargue pavadinimą pirmąją kregžde. Greitai Sonia Silvestre tapo populiare neobachata atlikėja, o jos repertuare atsirado nauja daina - O quiero andar - aš noriu judėjimo, kurios autoriumi greta Luis Díaz buvo kitas bachata reformatorius - Manuel Tejada (būtent jis į bachata aranžuotes įvedė akordeoną ir sintezatorių). Dar vienas pavyzdys - 1993 metų Víctor Víctor daina Así es mi amor.

Juan Luis Guerra

  Bet pagrindine šiuolaikinės bachata istorijos gaire tapo Juan Luis Guerra"Bachata rosa". Išleistas 1990 metais, jis turėjo didžiulį pasisekimą ir sulaužė buvusius Dominikos Respublikoje įsitikinimus prieš bachata, dabar ji tapo populiari netgi aukščiausiuose dominikiečių sluoksniuose.

Devintojo dešimtmečio pradžioje bačatoje susiklostė trys pagrindinės kryptys, susijusios su muzikantais, kurie jas propagavo t.y. Luis Díaz, Juan Luis Guerra ir Víctor Víctor stiliai. Būtent šie atlikėjai sulaužė neigiamus stereotipus ir įtakojo tolimesnį bachata vystymąsi.
albumas

Víctor Víctor

Ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai pokyčiai Dominikos Respublikoje atvedė prie to, kad bachata tapo populiari ne tik savo tėvynėje, bet ir už jos ribų. Nauji atlikėjai, tokie kaip Antony Santos, Raulín Rodríguez ir Luis Vargas į tradicinę bachata įnešė savus pokyčius, kurie palietė ne tik muziką, bet ir tekstus: dainų žodžiai tapo laisvesni, kartais netgi įžūlūs, o muzika greitesnė - atitinkanti miesto ritmą.

Dabar Dominikos Respublikoje bachata tapo tokia populiari, kad be jos neapsieina nė viena diskoteka, vakarėlis ar šventė. Su naujais bachata atlikėjais - Frank Reyes, Monchy y Alexandra,  Luis Miguel del Amargue kurių muzika artimesnė vakarietiškiems standartams, bachatos populiarumas greitai auga ir už Dominikos Respublikos ribų - jos klauso ne tik tėvynėje, bet ir Puerto Rico, JAV, Meksikoje, Ispanijoje, Olandijoje, Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių. Kad išeiti į tarptautinę rinką, bačatai prireikė kur kas mažiau laiko, negu jos giminaitei merengei. Sužavėti atsivėrusių naujo ritmo galimybių, garsieji merenguero taip pat puolė įrašinėti bačatas. Kai kuriuose sluoksniuose kalbama, kad bachata kelia rimtą grėsmę merengue plitimui ir jos populiarumo augimui.